ugninis

ugnìnis, -ė adj. (2) Š, Rtr, KŽ; SD220, Sut, N, M, L 1. apimtas ugnies, degantis: Ugnìnis pagalys J. Tę tokia buvo [šviesa] kap ugnìniai liežuviai Pv. [Aitvaras] buvo įsivaizduojamas kaip drakonas arba didelė gyvatė ugnine galva LTEI22. Mato – rieda kokis kap ugninis kamuolys, visas šviečia kap liktarna LMD(Kls). Kai griaudžia, tai Alijošius su ugniniais ratais važinėja LTR(Kbr). Rodos, iš dangaus ne vandeniu lijo, o tik ugniniu lytumi V.Kudir. Ano parsigandimas šūvio iš ugninio ginklo I. Ugnìnės strėlės NdŽ. | Plieskiau ugniniù botagu iš viršaus (apie žaibą) Pl. ^ Taukų kūnas, linų siela, o galva ugninė (žvakė) LTR(Rk). ║ išdegtas ugnyje: Mes ugnìnių plytų pečių pamūrijom Rm. ║ prk. karštas, aistringas: Siautėjo kerštas širdy ugninėj rš. Ugnìnė meilė NdŽ. Ugnìnė malda NdŽ. 2. DŽ kuris ugnies spalvos, ryškiai raudonas: Ugnìnės spalvos tos gėlės Grd. Nors saulė vakaruose jau ir skendo, bet vakaro šviesa, skaisčios ugninės jos žaros nenori dar skirtis su pasauliu I.Simon. Toj marška (kamuolinis žaibas) kap krito ugnies, visi ugnìniai buvom Sn. Ugniniai debesys – raudonos spalvos debesys, jie atsiranda prieš saulės sėdimą E(Pn). 3. TP1880,42, Gršl, Šts, Mšk, Alz variklio varomas: Jau priš galą čia jau tokie ugnìniai pečiai buvo – su tais kuldavo Kv. Tų ugnìnių malūnų mažiau [buvo], ale tų vėjinių malūnų buvo Gsč. Ar tik ne nuodėmė būsianti ugniniais vežimais lakstyti I.Simon. 4. labai karštas, deginantis: Užeita ugnìnės dienos – nebgal nė tverties Slnt. | prk.: Galvoj sukėsi tai šaltas, tai ugninis slogutis rš. 5. prk. energingas, smarkus: Buvau ugninė motriška, bet pasibengiau Šts. | Ugnìnis vėjas NdŽ. Ugnìnis viesulas DŽ. 6. deginamasis: Tai buvo vadinamoji ugninė, arba lydiminė, žemdirbystė rš. 7. ugniai skirtas, naudojamas: Ugnìnis rykas K. Ugnìnės replės NdŽ.